Siaučiant naiviai, tingiai ir neoriginaliai dekupažo madai, visai smagu pasidaryti kai ką tikro. Argi gali būti įdomu apklijavus savo papuošalų, arbatos ar dar kokią dėžutę pigiomis kiniškomis servetėlėmis, užtepus ją laku ir gavus tokią rožinę šaltieną, vėliau žiūrėti į kičinį sutrūkinėjusį jos paviršių tarsi į antikvarinę vertybę? Come on...
Jei nesinori pirkti antikvariato, tačiau netraukia ir lietuviško folkloro šiaudai, oda beigi molis, galima ištapyti savo dėžutę medžiui tinkamai dažais kaip tik patinka. Jeigu po pirmuoju dažų sluoksniu matysis natūralus medis - puiku. O jeigu norisi sendintos dėžės - pirmyn su švitriniu popieriumi. Rankos neklausys, teptukas drebės, bet daiktas bus iš tikrųjų "hand made".
Drugeliai gal ir atrodo apgirtę, bet iš karto aišku, kad ne iš fabriko.
Dėžutė vijoklių tema.
Šventės
Velykos, pagaliau. Pavasaris įsibėgėjo ir jo požymius pastebėjo visi. Man jis sustiprėjo dar labiau, kai pamačiau mėlynas žibuoklių plantacijas ir ėmiau ruošti velykinį stalą, šį bei tą nusižiūrėjusi nuo naminės deivės Marthos Stewart.
Žibutės, plukės ir šalpusniai - atrodo beveik taip pat skaniai, kaip Marks & Spencer sausainiai. O žvakidės, papuoštos šakelių ryšuliukais, taip pat suteikia pavasarinio gyvumo.
Mėtos vazonėlyje - gaivi ideja, kurią gali nusipirkti daug kur. Ji pagyvina po žiemos pavargusį žvilgsnį ir palangę.
Senos violetinės taurės mėgstantiems senas violetines taures.
Velykinis šokoladas - Confiserie Heidel. Iškilios skardos dėžutė primena vaikystę, net jei ir tokių saldainių niekad nesi gavęs.
Iš tiesų nebūtina daug vargti ties velykiniais kiaušiniais, jeigu nesi darželinukas ar tautodailininkas, neįsivaizduojantis margučių be vaško, skutinėjimo ir kažko dar. Kiaušiniai, panašūs į chuliganiskus viščiukus - kodėl gi ne?
Kitiems metams pasižadu sau, kad mano velykinis stalas nenusileis Crate & Barrel siūlomai idėjai.
